Apie religijos, teologijos ir Biblijos „ekspertus“

   Norite tapti kokios nors srities ekspertu, bet tam neturite laiko? Ne bėda. Rinkitės religiją, teologiją ar biblistiką. Čia nebūtina nei domėtis, nei skaityti, nei suprasti, bet visiems galėsite su užtikrintumu teigti, kad Biblijoje prirašyta nesąmonių, bažnyčia yra galios institucija durninanti visus ir iš to lobstanti, o Dievą žmonės apskritai išsigalvojo. Daug kitų „ekspertų“ pritariamai palinkčios, Dievas bus dar kartą nužudytas ir protas vėl triumfuos. Ir visa tai – Jums nepajudinus nei piršto.

   Jei dar nesupratote apie ką aš, leiskite paaiškinti. Neretai bandant pasikalbėti apie tikėjimą su įvairiais žmonėmis, tenka susidurti su tokiais, kurie krikščionybe niekad rimtai nesidomėjo, bet viską apie ją žino. „Žino“, kad Biblija buvo parašyta keli šimtai metų po Kristaus grupelės žmonių, kurie norėjo prastumti savo religiją. „Žino“, kad joje pilna mitų, legendų ir pasakų apie nebūtus dalykus. „Žino“, kad tokio Jėzaus išvis iš tiesų nebuvo. „Žino“ ir tai, kad Dievą išsigalvojo prislėgti, silpni ir durni žmogeliai, panašūs į mane, kurie nieko nesupranta apie mokslą, nes jis jau seniai parodė, kad jokios dievybės nėra. Kai paklausiu“ „ar tikrai?“, sako: „tikrai“. Tada teiraujuosi, iš kur visos tos žinios ir kaip būtų galima šiuos teiginius paremti. Atsako, kad čia visiems ir taip aišku. Na, man ne visai aišku, tad taip išeina, kad ne visiems.

   Neaišku pirmiausia dėl to, kad šitie „žinojimo“ teiginiai yra mažų mažiausiai abejotini, jei bandyčiau išlikti kuklus. Biblija nebuvo parašyta keli šimtai metų po Jėzaus mirties, nes tai nėra viena knyga, bet dokumentų rinkinys, ir knygų ten yra bent 66 (daugiau – katalikų ir ortodoksų kanonuose), kurios buvo rašomos apie pusantro tūkstančio metų ir apie 40-ies skirtingų autorių. Rašoma buvo ne tik skirtingais istoriniais laikotarpiais, bet ir skirtingais stiliais, tokiais kaip poezija, patarlės, biografijos, laiškai ir pan. Antra, manymas, kad krikščionybė (o, kartu su tuo, ir  bažnyčia) buvo naudojama kaip galios įrankis nuo pat pradžių, neturi beveik nieko bendro su realybe, nes pačioje pradžioje Kelias, kaip jis buvo vadinamas, buvo persekiojama judaizmo sekta, o Jėzaus mokiniai už savo įsitikinimus ir Jėzaus Kristaus prisikėlimo bei dievystės skelbimą buvo kalinami bei žudomi. Galios įrankiai buvo naudojami prieš juos, o ne atvirkščiai (čia nesileisiu į kalbas apie tai, kas pradėjo vykti po beveik tūkstančio metų, nors žinau, kad „ekspertai“ čia trauktų kryžiaus žygių kortą). Trečia, kad Jėzus iš Nazareto yra istorinė asmenybė, apie kurią žinių turima nemažai (pvz.: kad Jis mirė ant kryžiaus), yra kone akademinis konsensusas. Ir tai sako ne šiaip praeiviai Balbieriškio (neįsižeiskit, balbieriškiškiai (?)) gatvėse, o žmonės, kurie yra susipažinę su istoriniais šaltiniais ir skiria gyvenimus šiai sričiai nagrinėti. Galiausiai, kaip tiksliai mokslas paneigė Dievo buvimą? Kokiais įrankiais naudodamasis mokslas gali prisikasti prie transcendentinės būties ir ją sunaikinti? Mokslas apskritai ir konkrečiai gamtamokslinis metodas užsiima reikalais, kurie yra randami šioje fizinėje realybėje, tad niekaip negali paneigti Dievo buvimo. Mokslas, kad ir koks jis būtų puikus, taip pat negali kalbėti apie etiką, moralę, estetiką, metafizines tiesas ir panašiai, nes tam reikia kitų įrankių, tokių kaip filosofija ir teologija.

   Man savo pašnekovams pasiūlius tokias mintis kartais lieku tiesiog nesuprastas arba apkaltintas, kad esu primokytas visokių pardavimų technikų. Na, tai galima, kažkuria prasme, priimti ir kaip komplimentą, nes gal diskusijos partneris jau yra pasirengęs ištarti kažką panašaus į karalių Agripą, kai jį kalbino apaštalas Paulius: „Tuojau, žiūrėk, įtikinsi mane krikščionimi tapti...“ (Apaštalų darbų 26:28). Arba ne. Kaip ten bebūtų, mano rekomendacija tokia: norisi kritikuoti Bibliją, krikščionišką tikėjimą ar religiją apskritai? Valio. Tik diskusija būtų produktyvesnė, jei pavyktų bent šiek tiek pasidomėti, kas tas trokštamos kritikos objektas. Ir dar būtų gerai nepabėgti, kai pateikiama intelektualiai pagrįsta pozicija, kuri šiek tiek neramina, meta iššūkį išankstinėms prielaidoms arba šiaip nelabai patinka. Svarbiausi gyvenimo klausimai, kaip ne kaip. Visąlaik bėgti neišeis.

Parengė Laurynas Jacevičius, 2018-02-20



Gauti naujienas!