Apologetika. Kas? (I)

Apibrėžimas

Žodis apologetika yra kilęs iš graikų kalbos apologia (ἀπολογία) ir reiškia žodinę gynybą, atsakymo davimą. Senovės Graikijoje šis terminas vartotas teismo ginčuose, kuomet kaltinamajam būdavo suteikiama galimybė atsakyti į jam pateiktus kaltinimus bei apsiginti1. Tuo tarpu, Naujajame Testamente, kuris buvo parašytas graikų kalba, šis žodis, daiktavardžio (apologia) arba veiksmažodžio (apologeomai) formomis, yra minimas 18 kartų ir kiekvienąkart gali būti verčiamas kaip gynyba ar išteisinimas2. Su apologetika susijusi dažniausiai cituojama Biblijos vieta yra 15 eilutė iš apaštalo Petro I-ojo laiško (1 Petro 3:15): “Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį”. Čia apologia yra verčiama kaip atsakymas.

Skirtinguose šaltiniuose, apologetika gali būti apibrėžiama šiek tiek kitaip. Pavyzdžiui, vieni tai laiko krikščioniškosios teologijos šaka3, kiti - atskiru nuo teologijos subjektu4, vieni vėl teigia, jog apologetika yra teorinė disciplina, bet turi praktinės naudos5, kiti - jog ją galima laikyti krikščioniškojo įtikinėjimo mokslu ir menu6. Nepaisaint nedidelių skirtumų įvairiuose randamuose apibrėžimuose, visi skaityti užsienio šaltiniai sutinka, kad tai yra susiję su krikščionybės tiesų apgynimu bei pagrindimu, siekiant tai daryti kiek įmanoma objektyviau ir racionaliau. Todėl galima drąsiai teigti, kad tokie termino aiškinimai, jog apologetika bando ginti ar garbinti neobjektyviai bei šališkai, kaip pateikiama kai kuriose lietuviškose interneto svetainėse7, turėtų būti stipriai kvestionuojami ir tikrai nekyla iš biblinio žodžio vartojimo.

Turint visa tai omenyje, aiškumo ir trumpumo dėlei, siūlau tokį apologetikos apibrėžimą, kokį formuluoja apologetas, filosofas ir teologas William Lane Craig. Apologetika - tai krikščioniškosios teologijos šaka, siekianti pateikti racionalų pagrindimą krikščionybės tiesos teiginiams8.

Tai, pirmiausia, yra teorinė disciplina, siekianti suprasti, kaip galima intelektualiai pagrįsti krikščioniškąjį tikėjimą. Nepaisant to, apologetikai ypatingai svarbus ne tik toks teorinis supratimas, tačiau ir gebėjimas aiškiai ir artikuliuotai išreikšti savo mintis, gebėti užduoti gerus klausimus bei pačiam į juos atsakyti, suprasti oponuojančią poziciją bei asmenį / jų grupę, kurie tuos klausimus užduoda. Tad, jei ir nelaikytume apologetikos įtikinėjimo menu ir mokslu, tai yra integrali jos dalis. Galiausiai, svarbu pabrėžti, kad krikščioniškoji apologetika yra neatsiejama ir nuo žmogaus charakterio, jo gyvenimo būdo, maldos gyvenimo bei apskritai sekimo Kristumi. Tai nėra intelektualinis žaidimas, o meilės Dievui išraiška savo protu9 bei meilės artimui parodymas, priimant jo klausimus bei siekiant atsakyti į prieštaravimus, kad Evangelija būtų kuo aiškiau suprasta.

Remiantis tokiu aiškinimu, galima teigti, kad krikščioniui, norinčiam suprasti, kuo jis tiki, tai pagrįstai artikuliuoti bei paaiškinti klausiančiajam, apologetikos išvengti yra beveik neįmanoma. Tai nereiškia, kad apologetika yra absoliučiai būtina, norint racionaliai tikėti Jėzumi ir, tokiu būdu, turėti santykį su Dievu, mat Šventoji Dvasia yra pagrindinis faktorius, lemiantis žmogaus atsivertimą / patikėjimą10. Paaiškinimą, kad tai galima laikyti racionaliu tikėjimo laikymosi veiksniu, siūlo William Lane Craig11, o Alvin Plantinga12 kalba apie tikėjimą Dievu, kaip apie tinkamai esminį įsitikinimą. Tačiau apologetika yra itin naudinga norint sustiprinti savo tikėjimą, išreikšti meilę Dievui savo protu - taip pat ir artimui, per gebėjimą jam pristatyti Evangeliją pagrįstai bei atsakyti į rūpimus klausimus (apie tai daugiau čia). Pavyzdžiui, kai su kuo nors kalbate apie Jėzų ir teigiate, jog tikite jo prisikėlimu, o, pašnekovui pasiteiravus apie to priežastis, bandote duoti atsakymą, jūs užsiiminėjate apologetika. Kitaip tariant, apologetika yra įmantrus žodis nusakyti tam, ką ne vienas iš jūsų nuolat atliekate. Vėl gi, apologetika, nors ir nėra absoliučiai būtina, yra itin naudinga ir reikalinga.


Skirstymas

Literatūroje ir skaitmeninuose šaltiniuose pateikiama įvairių apologetikos skirstymo būdų, todėl jų visų apžvelgti čia nepavyks. Supratimo ir aiškumo dėlei, verta išskirti dažniausiai minimas formas ir tipus.

Gali būti išskiriami du apologetikos tipai: teigiančioji bei atsakančioji apologetika. Pirmoji siekia pristatyti / pateikti ir paaiškinti pagrindimą krikščioniškajam tikėjimui, o antroji - atsakyti į jam keliamus prieštaravimus, kaltinimus bei iššūkius13. Šios dvi formos dar vadinamos puolančiąja / pozityviąja ir ginančiąja / negatyviąja. Turint omenyje, kad lietuvių kalboje šie žodžiai turi pakankamai negatyvią kanotaciją, mes vartosime pradžioje pateiktus terminus.

Teigiančioji apologetika dar išskiriama į natūraliąją teologiją bei krikščoniškuosius įrodymus. Natūralioji teologija yra susijusi su Dievo buvimo įrodymais, bendriniu Dievo konceptu ir teizmo pagrindais14. Trumpai tariant, ji siekia įrodyti, kad egzistuoja tokia būtybė kaip Dievas ir atsakyti į kontrargumentus. Tam gali būti pasitelkiami tokie Dievo buvimo įrodymai, kaip antai kosmologinis (įvairios formos), teleologinis, ontologinis ar argumentas iš moralės ir pan. Tuo tarpu, krikščioniškaisiais įrodymais siekiama pagrįstai parodyti, kad būtent krikščioniškasis, o ne, sakykime, islamo, Dievo konceptas yra teisingas. Čia dažnai kalbama apie istorinius įrodymus Jėzaus prisikėlimui, Jo teiginių apie save supratimui, taip pat apie Biblijos patikimumą ir pan. Abiem atvejais įrodymai gali būti pateikiami skirtingais pjūviais ir iš skirtingų perspektyvų, pvz.: filosofinės, loginės, metafizinės, istorinės ir t.t.

Atsakančioji apologetika siekia suprasti ne tik užduodamus klausimus, bet ir patį klausiantįjį, taip pat dekonstruoti oponuojančios pusės argumentus ir pagrįstai į juos atsakyti. Vieni dažniausiai pasitaikančių prieštaravimų yra kančios ir blogio problema (jei Dievas egzistuoja, kodėl pasaulyje tiek daug blogio ir kančios?), Dievo slaptumas (jei Dievas egzistuoja, kodėl tai nėra taip aišku, kaip galėtų būti?; kodėl Dievas slepiasi?), religinis pliuralizmas (kodėl yra tiek daug skirtingų religijų?; ar visos religijos veda pas Dievą?)15.

Taip pat gali būti išskiriamos ir apologetikos formos. Jų minėtinos dvi, tai - klasikinė ir presupozicinė. Klasikinė apologetika dėmesį skiria įrodymams, pagrindžiantiems krikščioniškąjį tikėjimą, o presupozicinė - prielaidoms, kurias turi asmenys / jų grupės, prieštaraujantys krikščionybei; bando jas suprasti, atskleisti bei dekonstruoti, nes jos daro įtaką tų asmenų požiūriui į pateikiamus įrodymus bei protavimą16.


Šį skirstymą galima pavaizduoti taip:

Apologetikos tipai

Teigiančioji

  1. Natūralioji teologija (argumentai Dievo buvimui; bendrinio Dievo koncepto ir teizmo pagrindimas). Pavyzdžiai:
    1. Kosmologinis argumentas;
    2. Teleologinis argumentas;
    3. Argumentas iš moralės;
    4. Ontologinis argumentas ir t.t.
  2. Krikščioniškieji įrodymai (krikščioniškojo tikėjimo pagrindimas; nuo bendrinio Dievo koncepto prie krikščioniškojo Dievo koncepto). Pavyzdžiai:
    1. Jėzaus prisikėlimas;
    2. Išpildytos pranašystės;
    3. Jėzaus teiginiai ir t.t.

Atsakančioji

Prieštaravimų pavyzdžiai:

 

Apologetikos formos

 

Apibendrinimas

Apibendrinant, aiškumo dėlei, vertėtų paminėti, kad apologetika yra vadinama ta krikščioniškosios teologijos šaka, kuri bando įtikinamai pagrįsti krikščioniškąjį tikėjimą, o pats žodis reiškia atsakymo davimą / apgynimą. Ji skirstoma į du tipus: teigiančiąją bei atsakančiąją bei dvi formas: klasikinę ir presupozicinę. Pats terminas ir konceptas, nors Lietuvoje ir nėra plačiai žinomas, tačiau yra pakankamai dažnai krikščionių taikomas praktikoje, jiems patiems to nesuprantant. Galiausiai, galima teigti, kad apologetika, nors ir nėra absoliučiai būtina, tačiau itin naudinga patiems suprasti, kodėl tikime, kuo tikime, tai artikuliuoti ir atsakyti klausiantiesiems.

Tęsinys - II dalis. Apologetika. Kam ir kodėl? - čia.


Parengė 
Laurynas Jacevičius, 2017-04

 


Išnašos:

1What is Apologetics? Bible.org. Prieiga per internetą: https://bible.org/seriespage/2-what-apologetics

2Ten pat.

3Craig, William L. Reasonable Faith: Christian Truth and Apologetics. Third Edition, 2008, Crossway, U.S.A. Page: 2.

4Sproul, R. C. Indroduction to Apologetics. Prieiga per internetą: https://www.youtube.com/watch?v=NOKL-7P3g04&list=PL7E536ECD7A6A4D41&index=1

5Craig, William L. Reasonable Faith: Christian Truth and Apologetics. Third Edition, 2008, Crossway, U.S.A. Page: 2.

6Pritchard, Greg. What is Apologetics and Why is it Important? Prieiga per internetą: http://www.bethinking.org/apologetics/what-is-apologetics-and-why-is-it-important

7Apologetika. Žodžiai ir Lietuvių žodynas internete. Prieiga per internetą: http://www.zodziai.lt/reiksme&word=Apologetika&wid=1448http://www.lietuviuzodynas.lt/ terminai/Apologetika

8Craig, William L. Reasonable Faith: Christian Truth and Apologetics. Third Edition, 2008, Crossway, U.S.A. Page: 2.

9Biblija arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos Draugija. Morkaus 12:30, Mato 22:37 ir Luko 10:27.

10Biblija arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos Draugija. Jono 3.

11Craig, William L. Reasonable Faith: Christian Truth and Apologetics. Third Edition, 2008, Crossway, U.S.A. Pages: 43-60.

12Plantinga, Alvin. Daniel Hill interviews Alvin Plantinga. Prieiga per internetą: https://philosophynow.org/issues/34/Alvin_Plantinga

13Craig, William L. Reasonable Faith: Christian Truth and Apologetics. Third Edition, 2008, Crossway, U.S.A. Pages: 23-25. 

14Ten pat.

15Ten pat.

16Slick, Matt. An Introduction to Apologetics. 2009. Prieiga per internetą: https://carm.org/introduction-apologetics



Gauti naujienas!