Laurynas Jacevičius, apologetika.lt
Jei skaitote šitą trumpą rašinėlį ir esate krikščionis, tada kreipiuosi į Jus ir kviečiu nemąstyti ir nesielgti kaip besmegeniui. Jei tamsta Kristumi nesekate ir nematote tam reikalo, kvietimas taip pat galioja – mat principas derės visiems, nors reikalauti nedrįsiu. Šiek tiek perfrazuojant televizijos reklamą iš žilos senovės: „Subalansuota krikščionims, bet tiks ir pagonims“.
Pradėsiu nuo to, kad socialinių medijų amžius sudaro galimybių atlikti studiją, net nebandant to daryti. Neintencionalus tyrimas atskleidė, kad dalis krikščionių internete vertina kaip teisingą ir dalijasi įvairia informacija, jos nepatikrinę. To priežastis, tiesa, gali būti net labai nuoširdi ir sveikintina – pavyzdžiui, noras pasidžiaugti krikščioniško tikėjimo pergalėmis, atkleisti šio tikėjimo patikimumą, pristatyti Evangeliją ir Kristų žmonėms. Todėl neretas skaito/žiūri/klauso bet kokią po ranka pasitaikančią informaciją, kuri patvirtina/pagrindžia/palaiko krikščioniškąjį naratyvą (kaip supranta tas konkretus asmuo) arba tam tikrą konfesinę poziciją. Pavyzdžiui, kažkas atrado Nojaus laivą, kažkas – Aarono lazdą, kažkas prikėlė mirusįjį, kažkas ištiesino ranką, kažkas išsiaiškino, kaip tiksliai atrodo Dangus, kažkas parodė, kad visos krikščioniškos šventės yra pagoniškos, kažkas išpranašavo, kad Kristus grįš poryt ir leisis sraigtasparniu, ir pan.
Nepaisant to, kad intencija gali būti ir puiki, nepatikrintos informacijos, kuri, geriau ištyrus, pasirodo klaidinga, priėmimas ir skleidimas gali turėti žalingų pasekmių. Jų pavyzdžiai: klaidingi įsitikinimai, paviršutiniškas tikėjimas, krikščionybės iškraipymas, erezija ir tiesiog atrodymas kvailai. Beje, nesakau, kad anksčiau minėtieji atradimai savaime neįmanomi (išskyrus gal tik Jėzų sraigtasparnyje), tačiau pirma būtų pravartu pasiaiškinti jų pagrįstumą.
Žinoma, protavimo svarbą atskleidžia ne tiek mano įžvalgos, kiek, svarbiausia, Šventasis Raštas. Pats Viešpats Jėzus, paklaustas apie svarbiausią įsakymą, sako: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“ (Mato 22, 37). Kitur parašyta: „Broliai! Nebūkite vaikai išmanymu. Verčiau piktybe būkite kūdikiai, o išmanymu – subrendę žmonės.“ (1 Korintiečiams 14, 20). Kalbant apie pranašystes ir dvasinį apreiškimą, sakoma: „Visa ištirkite ir kas gera, palaikykite! Susilaikykite nuo visokio blogio!“ (1 Tesalonikiečiams 5, 19-22). Galiausiai, ir atsakyti turime ne bet kaip, bet mums nurodoma: „Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį“ (1 Petro 3, 15). Tad kodėl mes nenorime klausyti apaštalų ir paties Viešpaties? Kodėl norime mąstyti vaikiškai? A?
Internetas ir socialinės medijos suteikė galimybę bet kam pasakyti bet ką. Dar prieš porą dešimtmečių, norint ką nors paskleisti viešai, reikėjo tam gauti platformą – televiziją, radiją arba laikraščius. Tai, be abejo, turėjo savo pliusų ir minusų. Tiek vienų, tiek antrų turi ir socialinės medijos, tačiau tokios informacijos skleidimo ir vartojimo galimybės meta mums iššūkį mąstyti, tikrinti ir vertinti. Dabar, tikriausiai labiau nei bet kada anksčiau, reikia kritinio mąstymo įgūdžių, kurie nėra duotybė, bet privalo būti išugdyti.
Mes, krikščionys, besiskelbiantys, kad mums rūpi Tiesa ir, kad sekame Tuo, kuris save taip vadina, mano įsitikinimu, turime būti pirmieji, kurie turėtume kelti sau uždavinį tikėti ne bet kuo ir ne bet ką skelbti. Neskubėti net tada, kai ta informacija patvirtina mūsų įsitikinimus, informaciją teikiantis feisbuko puslapis vadinasi „krikščioniškai“ ar straipsnelį/vaizdelį persiuntė jūsų draugas. Žinoma, nuo klaidos niekas nėra apsaugotas ir čia nekalbu apie hiperskepticizmą. Taip pat nesakau, kad viską galima pilnai išsiaiškinti, kad nelieka jokių klausimų ir kad dalintis galima tik turint šimtaprocentinį užtikrintumą (kas beveik niekada neįmanoma). Kalbu apie paprasčiausią poreikį įvertinti kiek įmanoma teisingiau ir tiksliau, gerbiant tiesą ir nedarant skubotų išvadų.
Imkime pavyzdį iš Berėjos bendruomenės, kurie „pasirodė esą kilnesni už tesalonikiečius. Jie labai noriai priėmė žodį ir kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų.“ (Apaštalų darbų 17, 11) Nesielkime kaip besmegeniai, nekompromituokime Kristaus tikėjimo ir patyrinėkime, ar tai, ką žmonės skelbia, yra iš tikrųjų tiesa.
P.S. Kaip jau tikriausiai supratote, pirmiausia teks patyrinėti, ar yra taip, kaip sakau aš.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas bernardinai.lt portale 2020-03-05.
Nuoroda: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2020-03-05-krikscioni-nebuk-besmegenis/179340
