Destruktyvūs kultai. Džonstauno tragedija
„1978 m. lapkričio 18 d. Pietų Amerikos Gajanos džiunglėse įkurtoje Jimo Joneso uždaroje bendruomenėje sau gyvybę atėmė daugiau kaip devyni šimtai žmonių, keli šimtai iš jų – vaikai. Lyderis J. Jonesas nusišovė tą pačią dieną. Internete lengvai prieinamoje „Mirties juostoje“ (angl. Death Tape) aukoms Jonesas sako paskutinius žodžius: „Mes nenusižudėme. Mes atlikome revoliucinį veiksmą, protestuodami prieš nežmoniškas pasaulio sąlygas“. … 1978-ųjų įvykiai tapo riboženkliu: naujųjų religinių judėjimų įvaizdis bei jų tyrimai dalinami į prieš ir po Džonstauno. Po Džonstauno augo visuomenės nepasitikėjimas naujomis ar įtartinomis dvasingumo formomis bei formavosi antikultiniai judėjimai“, rašo Emilis Jakštys.
Kas, tad, yra destruktyvus kultas ir kaip jį atpažinti? Kokių galima pateikti pavyzdžių? Ar krikščionybė atitiktų destruktyvaus kulto apibrėžimą? Apie šiuos ir panašius klausimus Laurynas Jacevičius (apologetika.lt) kalbėjosi su istorijos magistru ir straipsnių autoriumi, Emiliu Jakščiu.