Ar verta švęsti Velykas? (arba) Ar galima pagrįsti Jėzaus prisikėlimą?

Skirtingai nei teigia populiarioji nuomonė, krikščioniškasis tikėjimas turi pagrindą ir visada teigė jį turįs. Tas pagrindas yra kompleksiškas, tačiau, be jokios abejonės, Jėzaus prisikėlimas iš mirusiųjų yra kertinis jo akmuo. Apaštalas Paulius, prieš tai persekiojęs tuos, kurie skelbė Kristaus prisikėlimą, o po to pats sutikęs Prisikėlusįjį, savo Pirmajame laiške Korintiečiams¹ rašo:

Skelbiama apie Kristų, kad jis buvo prikeltas iš numirusių, tad kaipgi kai kurie jūsų sako, jog nesą mirusiųjų prisikėlimo?! Jeigu nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas. Tuomet mes liekame melagingi Dievo liudytojai, nes liudijome Dievo akyse, kad jis prikėlęs Kristų, kurio jis nėra prikėlęs, jeigu mirusieji negali būti prikelti. Juk jei mirusieji negali būti prikelti, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias, ir jūs dar tebesate savo nuodėmėse. Taip pat ir užmigusieji Kristuje yra žuvę. Ir jei vien dėl šio gyvenimo dėjome savo viltis į Kristų, tai mes labiausiai apgailėtini iš visų žmonių.

Čia autorius ganėtinai aiškiai ir drąsiai pareiškia, kad, jei Jėzus nebuvo prikeltas iš mirusiųjų, tai krikščioniškasis tikėjimas yra tuščias, o tikintieji – labiausiai apgailėtini iš visų žmonių. Negana to, esame melagiai ir liekame savo nuodėmėse, nes nėra jų atpirkimo, todėl stovime pasmerkti prieš Dievą. Akivaizdu, kad Kristaus prisikėlimas nėra menkas reikalas, o jame telpa ir visa Velykų prasmė. Tad, ar įmanoma pagrįsti tokį radikalų teiginį (juk žmonės iš numirusių neprisikėlinėja! – sušuks kai kurie)? O gal tai tiesiog reikia priimti aklu „tikėjimu“? Pabandykime išsiaiškinti.

Naujas istoriografinis metodas

Būdų pagrįsti Jėzaus prisikėlimą yra buvę pateikta įvairių, bet čia siūlau apsvarstyti naują ir greitai populiarėjančią – Minimalių faktųprieigą². Ji yra istorinė ir išskirtinė tuo, kad remiasi tik tokiais duomenimis, kurie yra pripažįstami didžiosios dalies šią sritį studijuojančių akademikų; įskaitant tuos, kurie yra itin skeptiški ar net priešiški krikščioniškajam tikėjimui (taip, Naująjį Testamentą tyrinėja ne tik krikščionys). Šis metodas nedaro prielaidos ir visiškai nekalba apie tai, kad kuris nors Naujojo Testamento dokumentas (ar jis visas) yra įkvėptas Dievo ar neklystantis. Tiesiog laikomasi požiūrio, kad minėtieji dokumentai yra istoriškai patikimi.

Vienas pagrindinių šios metodologijos proponentų yra istorijos ir religijos filosofijos mokslų daktaras Gary Habermas. Jis, kartu su kitais žinomais šios srities tyrėjais: Mike Licona ir William Lane Craig, siekia parodyti, kad Jėzaus prisikėlimas iš mirusiųjų geriausiai paaiškina Jėzaus gyvenimą, nukryžiavimą, palaidojimą ir po to sekusius įvykius.

Minėtųjų faktų suskaičiuojama iki dvylikos³, tačiau šiame straipsnyje trumpai aptarsiu keturis⁴: 1) Jėzaus mirtį nukryžiavimu; 2) tuščią kapą; 3) pomirtinius pasirodymus; 4) krikščionybės ištakas. Kaip savo knygoje Reasonable Faith (liet.: Pagrįstas tikėjimas) rašo apologetas, filosofas ir teologas William Lane Craig: „Jei šie faktai gali būti įtvirtinti ir nėra jokio gamtamokslinio paaiškinimo, kuris juos galėtų paaiškinti geriau nei prisikėlimo hipotezė, tada tai priimantys žmonės gali būti pateisinami priimdami jį, kaip geriausią galimą duomenų išaiškinimą“⁵. Reikia pabrėžti, kad jų įtvirtinimą pagrindžia ilgas ir tebesitęsiantis Gary Habermas lyginamasis tyrimas, kuriuo jis ištyrė bent 1400 nuo 1975-ųjų pasirodžiusius straipsnius Jėzaus mirties, palaidojimo ir prisikėlimo temomis⁶ ir išskyrė, kaip jau minėta, tik tuos faktus, su kuriais sutinka didžioji dalis įvairių pažiūrų akademikų.

1) Jėzaus mirtis nukryžiavimu

Tikriausiai joks kitas faktas, susijęs su Jėzumi, nėra geriau paremtas nei šis. Gary Habermas teigia, jog Jėzaus mirtis nukryžiavimu yra vienas iš kelių labiausiai istoriškai pripažįstamų įvykių, nupasakojamų keturiose Evangelijose⁷. Nukryžiavimas yra pateikiamas tiek kiekvienoje iš Evangelijų, tiek patvirtinamas nekrikščioniškų šaltinių, tokių kaip: žydų istoriko Juozapo⁸, romėnų istoriko Tacito⁹, graikų satyristo Liuciano iš Samosatos¹⁰ bei žydų Talmudo¹¹. Negana to, Jėzaus nukryžiavimas atitinka tokius istorinius kriterijus kaip: daug, ankstyvų ir nepriklausomų liudininkų šaltinių, tarp kurių ir priešininkų patvirtinimai.

Prie viso šito galima paminėti ir tokius modernius skeptikus kaip Bart Ehrman ir John Dominic Crossan, kurie anaiptol nėra tradicinės krikščionybės draugai, tačiau teigia, jog Jėzaus iš Nazareto mirtis ant kryžiaus yra istoriškai tikra ir taip ją traktuoja¹². Taip pat svarbus ir tas faktas, kad nėra jokių dokumentuotų įrodymų, kad kas nors istorijoje būtų išgyvęnęs pilną romėnišką nukryžiavimą (jau vien iš medicininės perspektyvos tai yra praktiškai neįmanoma¹³).

Be abejonės, toks faktas kaktomuša susiduria su kai kurių teiginiais, kad Jėzus išvis neegzistavo, arba, konkrečiai, su Koranu¹⁴, kur parašyta:

Už tai, kad jie netikėjo, ir už tai, kad jie paskleidė apie Marjamą (Mariją) didelį melą, ir už jų žodžius: “Mes juk užmušėme Mesiją, Isa (Jėzų), Marjamos (Marijos) sūnų, Allaho pasiuntinį”. O jie neužmušė jo ir nenukryžiavo, o tai tik pasivaideno jiems; <…>

Akivaizdu, kad tokios viena kitai prieštaraujančios pozicijos negali būti visos teisingos vienu metu. Rimtų akademikų neigiančių Jėzaus egzistavimą beveik nėra¹⁵, o iš islamo perspektyvos pateikiami atsakymai, kad vietoj Jėzaus mirė kažkas kitas, kad Jėzaus atvaizdas buvo ant kažkieno kito ar, kad Jėzus iš tiesų nemirė, tiesiog neveikia¹⁶. Mokslinis konsensusas, bet kokiu atveju, yra toks: Jėzus iš Nazareto tikrai gyveno ir tikrai mirė ant kryžiaus prie Poncijaus Piloto.

2) Tuščias kapas

Šis faktas, anot Gary Habermas, techniškai neturėtų būti laikomas vienu iš minimalių faktų, kadangi jis nėra paremiamas tokio procentinio skaičiaus akademikų, kokį kaip standartą yra nustatęs pats istorikas – virš 90 procentų. Nepaisant to, apie ¾ – ⅔ (apie 75 – 66 procentai) mokslininkų tuščią kapą paremia¹⁷. Tai yra reikšmingai didelis skaičius, tad vertas įtraukimo į šią apžvalgą, o ir G. Habermas jį priskiria prie platesnio faktų rato, nors ir nevadina jo minimaliu.

Negana to, pasak William Lane Craig, galima lengvai išvardinti dar bent kelias priežastis manyti, kad „tuščio kapo“ pasakojimas yra istoriškas. Štai trys iš jų¹⁸:

a) Jėzaus pasirodymai po mirties ir tuščias kapas buvo pirmiausia skelbiami Jeruzalėje, kur Jis ir buvo nukryžiuotas. Tad Jo priešininkai, jei kapas nebuvo tuščias, galėjo labai lengvai tai paneigti. Be to, kaip įvairiose paskaitose, interviu ir straipsniuose yra pabrėžęs Naujojo Testamento tyrinėtojas N. T. Wright, mokiniai neturėjo jokio tikslo to daryti, nes žydų mąstyme nebuvo mirštančio ir prisikeliančio Mesijo koncepto.

b) Antra, Evangelijose minima, kad Jėzų palaidojo Juozapas iš Arimatėjos (aukščiausiosios žydų tarybos (Sandhedrino) narys), o pirmosios tuščią kapą pamatė moterys. Yra labai maža tikimybė, kad ankstyvieji krikščionys būtų tai išsigalvoję, mat Jėzus buvo nukryžiuotas Sanhedrinui reikalaujant (Juozapas tam nepritarė), o moterų liudijimas tuo laikmečiu ir toje kultūroje nebuvo laikomas vertingu. Tokiu atveju, jei istorija būtų išgalvota, jos autoriai tuščią kapą „atrasti“ būtų pavedę vyrams, idant ji turėtų daugiau patikimumo.

c) Trečia, pasakojimas atitinka istorinius kriterijus: daug, ankstyvų ir nepriklausomų liudininkų šaltinių, tarp kurių ir priešininkų patvirtinimai bei sugėdinimo kriterijus (kaip jau minėta – tuščią kapą atrado moterys). Be to, tuščio kapo radimo pasakojimas yra itin paprastas ir nėra įvilktas į teologinį ar legendinį drabužį bei nėra jokios kitos palaidojimo istorijos, kuri konkuruotų su pateikiama Evangelijose.

3) Pomirtinių Jėzaus pasirodymų patirtys

Per 40 dienų po Jėzaus mirties ir tuščio kapo radimo, individualūs asmenys bei žmonių grupės teigė matę kūnu prisikėlusį Jėzų, nepaisant įvairių priežasčių tuo netikėti. Tarp Jėzų mačiusiųjų buvo ne tik Jo mokiniai, bet ir tokie skeptikai, kaip Jėzaus brolis Jokūbas bei fariziejus Saulius (vėliau tapęs apaštalu Pauliumi). Pirmasis netikėjo, kad Jėzus buvo Mesijas, o antrasis – persekiojo krikščionis, būdamas judėjų tikėjimo.

Pirmame laiške Korintiečiams 15:3-8 apaštalas Paulius pateikia, kaip Biblijos tyrėjai pripažįsta, ankstyvą krikščionių tikėjimo išpažinimą / žodinę tradiciją, kuri gali būti atsekama iki vos kelių metų po Jėzaus nukryžiavimo:

Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent:
Kristus numirė už mūsų nuodėmes,
kaip skelbė Raštai;
jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną,
kaip skelbė Raštai;
jis pasirodė Kefui, paskui Dvylikai.
Vėliau jis pasirodė iš karto daugiau negu penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiolei, o kai kurie yra užmigę. Po to jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams. O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, jis pasirodė ir man.

Ankstyvos šios tradicijos šaknys pašalina tikimybę, kad pomirtiniai Jėzaus pasirodymai buvo tiesiog legenda, sukurta vėliau. Apaštalai ne tik skelbė, kad matė Jėzų prisikėlusį, tačiau ir nuoširdžiai tuo tikėjo, mat jų gyvenimai po šių patirčių radikaliai pasikeitė, o kai kurie dėl savo tikėjimo vėliau buvo nužudyti ir iki mirties laikėsi įsitikinimo, kad Jėzus prisikėlė ir jiems pasirodė. Maža to, tarp tokių buvo ir Jėzaus prieš tai nesekę, jau minėtieji, Jokūbas ir Paulius, kurie nebuvo prielankūs nei Jėzui, nei krikščionybei.

4) Krikščionybės ištakos

Joks mokslininkas net nebando paneigti, kad krikščionybė tiesiog „sprogo“ ir kaip banga nuvilnijo iš I amžiaus Izraelio. Per vieną kartą nuo Kristaus mirties ji pasiekė Aziją ir Afriką¹⁹. Kaip tai galėjo nutikti? Juk jų lyderis buvo miręs!

Dažniausiai, mirus mokytojui ar lyderiui, tokio tipo judėjimai paprasčiausiai išblėsdavo. Jei tai buvo melagingas mokinių planas, kokia nauda būtų buvusi jiems skelbti Jėzaus prisikėlimą ir dėl to būti pasmerktiems myriop, jei jie žinojo, kad tai – melas? Žinoma, daug žmonių istorijoje yra paaukoję savo gyvybes dėl melo. Tačiau jie manė, kad tai yra tiesa! Kam aukoti savo gyvybę už tai, ką tu žinai esant netiesa? Be to, kaip jau minėta, prisikėlimą skelbė ir prieš tai priešiški Jėzui ir, kaip tada buvo vadinama, „Kelio“ mokymui, žmonės, kaip Saulius.

Akivaizdžiausias atsakymas į tai yra, kad mokiniai iš tiesų matė prisikėlusį Jėzų. Kaip rašo Aaron Brake: „Tik tokio masto įvykis galėjo paversti išsigandusius, išsiblaškiusius ir skeptiškus mokinius, neturėjusius jokio išankstinio nukryžiuoto ir prisikeliančio Mesijo lūkesčio, į drąsius Evangelijos skelbėjus, pasirengusius kentėti ir mirti dėl savo įsitikinimo, kad Jėzus kūnu prisikėlė iš kapo“²⁰. Tačiau, be abejo, ne visi su tokia išvada sutinka.

Prieštaravimai

Žinoma, būtų naivu tikėtis, kad, net ir sutikdami su šitais faktais, visi skeptiški akademikai (ir ne tik) pritars tam, kad tai, ką matė mokiniai ir kiti asmenys, iš tiesų buvo prisikėlęs Jėzus. Pasak Naujojo Testamento tyrinėtojo Mike Licona, kai kurie mokslininkai seniau prieštaraudavo teigdami, kad gal mokiniai melavo, arba prisikėlimo istorija buvo išplėtota per laiką²¹. Tačiau, kaip jau pažymėjau anksčiau, nei vienas iš šių paaiškinimų netinka. Tad šiais laikais jų beveik niekas ir nesilaiko.

Tas pats Mike Licona teigia, kad tikriausiai dažniausia netikinčių tyrėjų iškeliama teorija yra haliucinacijų hipotezė (nors yra ir kitų), kuri sako, kad mokiniai matė Jėzų haliucinacijose, sąlygotose jų liūdesio dėl lyderio mirties²². Problema yra ta, kad ši hipotezė nepaaiškina nei Sauliaus / Pauliaus atsivertimo, nei teiginių, kad Jėzus pasirodė grupėms. Paulius (tuo metu – Saulius) neturėjo jokio pagrindo gedėti Jėzaus, grupinių haliucinacijų fenomeno nėra niekur ir niekada dokumentuota, o, prie viso to, haliucinacijos negali paaiškinti tuščio kapo.

Kodėl tad ne visi akademikai, tiriantys šią temą, mano, kad Jėzus iš tiesų prisikėlė? Mano manymu (ir ne tik mano), atsakymas į šį klausimą slypi jų pasaulėžiūroje, konkrečiai – Dievas neegzistuoja ir stebuklai nevyksta. Tačiau, kodėl reikėtų taip manyti ir kokį pagrindimą būtų galima pasiūlyti šiems teiginiams? Kol kas man dar neteko išgirsti pakankamai gero atsakymo, o, tuo tarpu, yra tikrai gerų priežasčių manyti, kad Dievas yra (apie tai – kituose straipsniuose) ir Jis prikėlė Jėzų Kristų iš mirusiųjų. Jei neturite tokio ideologinio a priori nusistatymo, esate laisvi eiti ten, kur veda įrodymai. Bent jau tokią laisvę turi krikščionis.

Išvada

Jei Jėzus buvo miręs taške A ir gyvas taške B, yra įvykęs prisikėlimas. Kūniškas Jėzaus prisikėlimas yra geriausias paaiškinimas žinomiems istoriniams duomenims: Jo mirčiai nukryžiavimu, tuščiam kapui, pomirtiniams pasirodymams ir krikščionybės ištakoms. Be to, Jėzaus prisikėlimas sutampa su Jo mokymu ir radikaliais teiginiais, kad Jis yra unikalus Dievo Sūnus bei įsikūnijęs Dievas. Jums spręsti, ar verta Jo klausyti. Bet kokiu atveju, Velykas galima švęsti drąsiai.

Išnašos:

¹Biblija arba Šventasis raštas. LBD. 1 Korintiečiams 15:12-19.

²Metodologijos paaiškinimas ir pagrindimas pateikiamas Gary Habermas straipsnyje: The Minimal Facts Approach to the Resurrection of Jesus: The Role of Methodology as a Crucial Component in Establishing Historicity. Prieiga per internetą: http://www.garyhabermas.com/articles/southeastern_theological_review/minimal-facts-methodology_08-02-2012.htm 

³Visą sąrašą su paaiškinimais galite rasti čia: http://www3.telus.net/trbrooks/ garyhabermas.htm

⁴Išsamiam šių klausimų aptarimui rekomenduoju patyrinėti Gary Habermas (www.garyhabermas.com), Mike Licona (www.risenjesus.com) ir William Lane Craig (www.reasonablefaith.org) medžiagą.

⁵Craig, William L. Reasonable Faith: Christian Truth and Apologetics. Third Edition, 2008. Page: 361.

⁶Habermas, Gary. Resurrection Research from 1975 to the Present: What are Critical Scholars Saying?. Prieiga per internetą: http://www.garyhabermas.com/articles/J_Study_Historical_Jesus _3-2_2005/J_Study_Historical_Jesus_3-2_2005.htm

⁷Ten pat.

⁸Josephus. The Antiquities of the Jews. Vertė: William Whiston, 1737. Psl: 977. Prieiga per internetą: http://www.ultimatebiblereferencelibrary.com/Complete_Works_of_Josephus.pdf

⁹Tacitus. The Annals. Nuoroda: 15.44. Prieiga per internetą: http://penelope.uchicago.edu/ Thayer/ E/Roman/Texts/Tacitus/Annals/15B*.html

¹⁰Lucian of Samosata. The Death of Peregrine. Sk.: 11. Prieiga per internetą: http://lucianofsamosata.info/TheDeathOfPeregrine.html 

¹¹Babylonian Talmud. Tractate Sanhedrin 43a. Prieiga per internetą: http://www.hebrew-streams.org/works/judaism/sanhedrin43a-eng.pdf 

¹²Ehrman, Bart. Jesus’ Crucifixion as King of the Jews. Prieiga per internetą: https://ehrmanblog.org/jesus-crucifixion-as-king-of-the-jews/ John Dominic Crossan. The Communal Crucifixion of Jesus. Prieiga per internetą: http://www.huffingtonpost.com/john-dominic-crossan/the-communal-crucifixion-jesus_b_847504.html 

¹³Daugiau apie nukryžiavimą iš medicininės perspektyvos galite sužinoti peržiūrėję šią buvusio mediko Jameso Fuzzell paskaitą: https://www.youtube.com/watch?v=U4ok6P11XJI 

¹⁴Koranas. Literatūrinis prasmių vertimas. Vertė: Romas Jakubauskas ir Sigitas Geda. Sūra: 4, eil.: 156-157.

¹⁵Išimtis yra Richard Carrier, kuris sako, kad gali būti priežasčių abejoti Jėzaus istoriškumu.

¹⁶Šio teiginio pagrindimui siūlau paskaityti Nabeel Qureshi knygos No God but One: Allah or Jesus?, 6-ąjį skyrių Did Jesus Die on the Cross?

¹⁷Unbelievable? Do the minimal facts support the resurrection? Gary Habermas & James Crossley. Prieiga per internetą: https://www.premierchristianradio.com/Shows/Saturday/ Unbelievable/Episodes/Unbelievable-Do-the-minimal-facts-support-the-resurrection-Gary-Habermas-James-Crossley

¹⁸Esant norui, daugiau priežasčių manyti, kad kapas tikrai buvo tuščias, galima rasti William Lane Craig straipsnyje The Resurrection of Jesus. Prieiga per internetą: http://www.reasonablefaith.org/the-resurrection-of-jesus 

¹⁹Brake, Aaron. The Minimal Facts for the Resurrection. Prieiga per internetą: http://pleaseconvinceme.com/2013/the-minimal-facts-of-the-resurrection/#_ftn2

²⁰Ten pat.

²¹Licona, Mike. Did Jesus Really Rise from the Dead?. Prieiga per internetą: http://truthbomb.blogspot.lt/2015/08/article-did-jesus-really-rise-from-dead.html 

²²Ten pat.