Tekstas pirmąkart publikuotas žurnale „Gyvieji šaltiniai“, 2022’ 1 (97)
Ar norėtumėte išgirsti Dievą kalbant? Jei jau skaitote šį žurnalą, tikėtina, kad taip. Pamąstymų, kaip Dievas kalba, yra įvairių, tačiau dėl vieno dalyko sutinka visi krikščionys – Biblija arba Šventasis Raštas yra Dievo žodis, o tai neišvengiamai susiję ir su dieviškąja kalba.
Taip jį vadiname, nes nors žodžių Biblijoje yra daug, jame randame patį įsikūnijusį Dievo Žodį – Jėzų Kristų, per kurį Dievas prabilo į mus dienų pabaigoje (Hebrajams 1, 2). Visa Biblija rodo į Jį ir veda Jo link. Negana to, Raštas, kaip Dievo įkvėptų tekstų rinkinys, yra kanoninė dieviškosios komunikacijos mums priemonė. Paprastai tariant, Dievas yra prikalbėjęs tikrai nemažai, ir tai, ką Jis yra pasakęs, mes galime laikyti savo rankose Biblijos kaip knygų bibliotekos pavidalu. Tad, jei iš tiesų norime išgirsti Dievą, viskas yra žymiai paprasčiau, negu galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Imkite į rankas Šventąjį Raštą, kurį tikriausiai turite, arba atsidarykite internetą ar programėlę išmaniajame įrenginyje ir susidursite su kalbančiu Dievu.
Tiesa, derėtų padaryti vieną trumpą pastabą. Nereikėtų galvoti, kad tai, kas surašyta Biblijoje, yra tiesiogiai Dievo padiktuota. Ši teorija, būtent tokiu pavadinimu – padiktavimo, nėra krikščioniška. Viskas yra kiek sudėtingiau. Tačiau grįžkime prie pagrindinės minties: kad ir kaip tiksliai veikia Dievo ir žmogaus biblinė autorystė, krikščionys priima, kad Dievas kalba per šiuos raštus. Jei taip, o mes norime Jį išgirsti, kodėl taip sunku tiesiog paimti Bibliją ir ją skaityti? Su kokiais pagrindiniais trukdžiais susiduriame? Ir galiausiai, kokių pasekmių, atitolstant nuo Dievo žodžio, savo gyvenime galime tikėtis?
Priežastys
1. Tekstas. Pradėkime nuo pačių kasdienių Rašto neskaitymo priežasčių, o po to judėsime link tokių, kurias galėtume sieti daugiau su dvasine realybe.
Pati paprasčiausia ir pirma priežastis, kurią būtų galima laikyti ir dar viena šių laikų epidemija, yra tai, kad žmonės, ypač jaunesni, neskaito ne tik Biblijos, bet ir apskritai knygų ar bent kiek ilgesnių tekstų. Skaitymui reikia nusiteikti, pasiruošti, nusiraminti, paskirti laiko, pajungti mąstymą ir pan. Tai reikalauja žymiai daugiau pastangų, nei žiūrėti į judančius vaizdus. Be to, kuo daugiau vaizdelių žiūrime, tuo sunkiau grįžti prie rašytinio teksto.
2. Pasirengimas. Priimant Bibliją kaip literatūros kūrinį, sudarytą iš labai senų įvairaus žanro knygų, parašytų visiškai kitokioje nei lietuvių kultūroje bei kitomis nei mūsų kalbomis, tampa akivaizdu, kad jai skaityti reikia pasirengimo. Juk pirmąkart į rankas paėmę kokį nors trijų tūkstančių metų senumo egiptiečių pasakojimą tikrai ne viską suprastume. Galbūt net nežinotume, nuo ko pradėti.
Kadangi Biblija yra senovės žydų literatūra, normalu, kad XXI amžiaus lietuviui šiuos tekstus nebus iš karto labai paprasta skaityti ir tuo labiau suprasti. Žinoma, pagrindinę mintį pagauti gali bet kuris, mokantis skaityti ir gebantis protauti, tačiau čia kalbu ne apie tai. Turiu mintyje, kad, norint vis grįžti prie Rašto, užsiimant tęstiniu jo skaitymu ir siekiant suvokti vis daugiau, reikia pasirengimo bei įgūdžių. O mums praktiškai viskas, kas to reikalauja, nepavyksta lengvai ir neretai paliekama nuošalyje.
3. Laikas. Neretai sakoma, kad greitai lekiančiame nūdienos pasaulyje rasti laiko Biblijos skaitymui yra paprasčiausiai sunku. Taip sakyti, žinoma, nedraudžiama, bet tai vis dėlto būtų klaida ar bent jau ne visai tiesa. Juk laiko prigimtis tokia, kad mes vis tiek kam nors jį skiriame, o tai darome pagal savo prioritetus. Kitaip tariant, Biblijos skaitymas neretam krikščioniui tiesiog nėra prioritetas, todėl ir laiko pritrūksta.
4. Disciplina. Esame nedisciplinuoti silpnavaliai. Dažnam veiksmui atlikti reikia paprasčiausių valios pastangų. Pavyzdžiui, aš žinau, kad graužti traškučius gulint ant sofos yra blogiau, negu išeiti į lauką pasivaikščioti ar pasportuoti. Tačiau pirmasis veiksmas yra žymiai lengvesnis ir suteikia neatidėliotiną malonumą, nors ilgalaikės pasekmės ir prastos. Kita vertus, nors sportas taip pat gali suteikti malonumo, tačiau tą malonumą tam tikra prasme reikia pasiimti, įdedant valios pastangų. Tai darant pakankamai ilgą laiką auga ne tik patiriamas malonumas, tačiau pastebima ir nauda mūsų organizmui, psichinei bei emocinei sveikatai.
Tačiau, kad tokio pobūdžio veikla nenutrūktų, reikia disciplinos, kuri reikalauja pakartotino ir įsipareigojimu grįsto veiksmo, kas gali paversti sportą mums natūraliu dalyku. Panašiai ir su Biblijos skaitymu, jei neįdedame valios pastangų ir nesilaikome disciplinos (kartais net manydami, kad tai labai dvasinga), tikėtina, kad kuo toliau, tuo mažiau ją ir skaitysime.
5. Įgūdžiai. Biblija mums gali atrodyti paprasčiausiai neįdomi arba pernelyg keista knyga. Galbūt manome, kad ji tėra krikščioniško gyvenimo priedas; arba galbūt jos paprasčiausiai nesuprantame, nes neturime tinkamų skaitymo įgūdžių; o gal mus gąsdina sunkiai suvokiamos Senojo Testamento istorijos. Toks požiūris nuo Šventojo Rašto gali atitraukti ir tikintį žmogų, kuriam priimtinas Jėzus ir Jo Evangelija, tačiau visus kitus pasakojimus, poeziją, teisinę literatūrą, samprotaujamąjį diskursą laiškuose ir pan. jis vertina kaip nuobodžius, neaiškius ar net keistai baugius.
6. Dalinis pažinimas. Kai kurie krikščionys Biblijos skaitymą ir jos studijas (tai yra du skirtingi dalykai) laiko pirmiausia dvasinių autoritetų darbu. Tokiu atveju užtenka sekmadieniais paklausyti poros biblinių skaitinių, tada dar išgirsti pamokslą, kuriame kalbama apie Biblijos tekstus arba iš jų. Ir tai geriausiu atveju, nes dažnas pamokslas su Šventuoju Raštu gali apskritai nieko bendra neturėti. Taip tikintysis maitinasi tik iš anksto sukramtytu ir dar atrinktu maistu, kuris, nors ir geras, tačiau gali pasotinti tik iš dalies. Žinoma, reikia kreipti dėmesį ir į autoritetus, klausyti skaitinių bei pamokslų.
Tačiau šiais laikais turime ankstyviesiems krikščionims neprieinamą dovaną – pačius Biblijos tekstus bei pakankamai įrankių, kuriais naudodamiesi galime geriau suprasti, kas bandoma mums pasakyti. Ir čia tenka prisiminti tai, ką rašiau anksčiau, kad rimtas Biblijos skaitymas, o tuo labiau studijavimas, reikalauja pastangų, žinių, įgūdžių ir disciplinos, kas neskamba itin viliojančiai.
7. Baimė. Kartais Rašto skaityti nenorime, nes bijome išgirsti, ką Dievas per jį mums gali pasakyti. Tai ypač aktualu, jei mąstome ir elgiamės nederamai su Dievo valia, kurią bent jau numanome. Dievo žodis mus gali dėl to pakaltinti, paraginti keisti mąstymą ir elgesį ar kviesti imtis ko nors konkretaus, kas mus išstumtų iš komforto zonos. Visi šie dalykai kartais atrodo tokie baisūs, kad geriau likti nežinioje ar net saviapgaulėje, bet visomis išgalėmis išvengti nepatogumo.
Galiausiai gyvename žymiai platesnėje realybėje, nei galėtų atrodyti. Šalia mums plika akimi matomos fizinės, egzistuoja ir dvasinė tikrovė su dvasinėmis būtybėmis. Mūsų priešas šėtonas, kuris yra priešgyniautojas, kaltintojas ir melagis, visomis išgalėmis siekia mus atitraukti nuo Dievo, o tai mūsų gyvenime įgauna labai konkrečią formą. Tai gali pasireikšti nenoru melstis, šlovinti, bendrauti su kitais tikinčiaisiais, dalyvauti Viešpaties atminimo vakarienėje, pamaldose ir, žinoma, skaityti Bibliją.
Prisiminkite situacijas, kai galvojote, kad būtų gerai paskaityti Šventąjį Raštą, bet vietoj to į rankas paėmėte telefoną, žurnalą, o gal visgi prisiruošę skaityti, sunkiai galėjote susikaupti, nuolat blaškėtės. Šėtonas siekia skaldyti pirmiausia griaudamas santykius tiek tarp žmonių, tiek tarp žmogaus ir Dievo. Santykis remiasi bendravimu, o pagrindinė Dievo bendravimo su mumis forma ir yra Šventasis Raštas.
Šis sąrašas, be abejo, nėra baigtinis. Priežasčių būtų galima atrasti ir dar daugiau, tačiau viliuosi, kad atpažintos jos pabudins mumyse norą kovoti su savo apsnūdimu, apkiautimu, paliegimu, tinginyste, baimėmis bei pačiu šėtonu.
Nesiekiu apkaltinti nei jūsų pačių, nei savęs, tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, kas svarbu. Mat Biblijos skaitymas nėra kokia nors prievolė, kurią mums nuleido Dievas, grasindamas, jog nubaus už neskaitymą. Toli gražu. Apie Bibliją verta galvoti visiškai priešingai – kaip apie dovaną, kurią esame gavę, tačiau taip galime ir likti ja nepasinaudoję bei netekti to, kas mums siūloma. O neskaitydami galime prarasti dvasinę sveikatą, ramybę, džiaugsmą, viltį ir, svarbiausia, gilesnį Dievo pažinimą, kurio trūkumas ir sąlygoja visų prieš tai minėtų dalykų trūkumą.
Patarimai netobuliems skaitytojams
Dabar gali kilti labai praktiškas klausimas: Ką daryti? Formulių, kaip ir beveik visur krikščioniškame gyvenime, čia nėra, tačiau pasidalinsiu keliais patarimais, kurie padeda man, kad ir koks netobulas Biblijos skaitytojas būčiau.
1. Atsakykite sau į klausimą: kodėl Biblija yra svarbi ir kodėl ji turėtų būti svarbi man asmeniškai? Atradę atsakymą į šį klausimą, turėsite ir daugiau motyvacijos atsiversti šią knygą.
2. Planuodami dieną paskirkite konkretų laiką, kada skaitysite Bibliją. Galite pradėti nuo vieno ar dviejų knygos skyrių per dieną, o ilgainiui patys nepastebėsite, kaip pradėsite skaityti ir daugiau.
3. Prisijunkite prie Biblijos studijų grupelės, kurių evangelinėse bažnyčiose apstu. Atskaitomybė padės laikytis įsipareigojimų, o kitų įžvalgos paskatins ir pačių susidomėjimą.
4. Kai turite kelias laisvas minutes ir jau ruošiatės įsijungti socialinius tinklus (feisbuką, instagramą), užuot tai darę, imkite į rankas Bibliją arba atsidarykitę jos programėlę telefone ir perskaitykite bent vieną psalmę. Taip ir prisijungsite prie psalmininko maldos, ir apmąstysite Dievo charakterį bei savo būklę.
Galiausiai pasinaudokite įvairiomis iniciatyvomis ir jų siūlomomis priemonėmis, kurios padės geriau suprasti, kokia literatūra yra Biblija ir kaip tinkamai skaityti jos tekstus. Tokiu būdu tapsite ne tik geresni skaitytojai, bet ir turėsite daugiau motyvacijos vis grįžti prie šių tekstų. Viena konkrečių iniciatyvių, į kurią raginčiau atkreipti dėmesį, yra BibleProject (liet. Biblijos projektas), kuris padeda patirti Bibliją kaip vientisą pasakojimą, vedantį prie Jėzaus. Jų svetainėje rasite informacijos ir lietuvių kalba.
Viliuosi, kad ši naudinga informacija paskatins jus atsiversti Šventąjį Raštą ir susitikti su Dievu, ateinančiu pas mus per žodį.
Nuoroda į publikaciją portale bernardinai.lt: https://www.bernardinai.lt/kodel-krikscionys-neskaito-biblijos/?fbclid=IwAR3TXnxhkXzMMu3LIe_5QatXxf8oYxI808qjDRMOiCiwRNNNvrds4nVULA4
